Žieminiai kviečiai Baltijos regione yra svarbiausia kultūra, kuri užima didžiausius auginamus plotus. Viena iš priežasčių, kodėl neišnaudojamas pilnas veislės potencialas ir užauginami mažesni derliai nei tikimasi yra ligos.
Gera žinia yra tai, kad ligų plitimą pasėlyje galime kontroliuoti, o kaip efektyviai tai padarysime priklauso nuo pasirinktų sprendimų. Dėl šios priežasties daug dėmesio yra skiriama būtent žieminių kviečių ligų tyrimams ir tinkamų apsaugos priemonių paieškoms.
Bayer kompanija nuo 2013 m. vykdo ligų monitoringą Lietuvos ir Latvijos GEP setifikatus turinčiuose institutuose ir bandymų stotyse. Laikotarpyje tarp 2013-2022 metų Lietuvoje ir Latvijoje buvo atlikti 197 bandymai žieminių kviečių pasėliuose. Fungicidais nepurkštuose variantuose kelis kartus per sezoną buvo vertintas pažeistas lapo plotas (ligotas).
Apskaitos atliktos ant penkių atskirų lapų. Nustatyta, kad dažniausiai pasitaikanti liga yra kviečių dryžligė, ją vejasi lapų septoriozė. Miltligė ir rūdys taip pat gerai pažįstamos mūsų regiono ūkininkams, tačiau miltligės plitimas dažnu atveju yra labiau siejamas su veislės jautrumu ar pertręšimu azotinėmis trąšomis, na o rūdys dėl klimatinių sąlygų mūsuose paprastai didelių nuostolių neatneša.
Grįžkime prie kviečių dryžligės ir lapų septoriozės. Išanalizavus monitoringo rezultatus nustatyta, kad dryžligė (1079 atvejis 197 bandymuose) yra beveik tris kartus dažniau pasitaikanti liga žieminiuose kviečiuose nei septoriozė (426 atvejai 197 bandymuose).
Šaltinis: Lietuvos Žemdirbystės Institutas, „Latvia University of Lifescience and Technology“ ir „GEP unit, Bayer SIA“.
Tai galima paaiškinti ligų sekėlėjų biologija. Abiem ligom plisti reikalinga panaši temperatūra, reikia drėgmės, tačiau lantentinis periodas stipriai skiriasi. Kad kviečių dryžligės požymiai išryškėtų ant lapų, po apsikrėtimo dažnu atveju pakanka vos kelių dienų. Tuo tarpu lapų septoriozės požymiai išryškėja per dvi savaites nuo užsikrėtimo, o dažnu atveju, jei temperatūra yra žemesnė nei optimali, šis laikotarpis stipriai pailgėja.
Dėl šios priežasties kviečių dryžligės šviežius požymius neapsaugotame pasėlyje pastebime gana anksti pavasarį, kol žieminiai kviečiai dar nespėja pradėti bamblėti. Gana dažni atvejai, kad dryžligė iki pradedant skleistis vėliaviniam lapui jau būna pažeidusi apie 5% lapų ploto.
Iš apačios į viršų kylanti liga yra sunkiau suvaldoma ir net stiprūs fungicidai, panaudoti vėliavinio lapo tarpsniu dažnu atveju nebegali parodyti geriausio rezultato. Norint išsaugoti kuo ilgiau žalius viršutinius lapus, reikia pasirūpinti gera apatinių lapų apsauga ir taip užkirsti kelią ligos plitimui nuo pat augimo sezono pradžios.
Danijos bandymai
Karts nuo karto pasitaiko, kad populiarinant produktus remiamasi Danijos mokslininkų gautais rezultatais. Žinoti, kas vyksta netolimoje kaimynystėje yra labai naudinga, tačiau išanalizavus 2013-2022 metais fungicidais neapdorotų žieminių kviečių ligų plitimo rezultatus pastebėjome, kad Danijoje situacija stipriai skiriasi nuo mūsų laukų.
Per tą patį aštuonerių metų laikotarpį Danijoje Bayer kompanija atliko 145 bandymus žieminiuose kviečiuose. Rezultatai parodė, kad Danijoje pagrindinė liga yra septoriozė (918 atvejai 145 bandymuose), tuo tarpu dryžligė aptinkama labai retai ir gana vėlai. Panašus dryžligės ir septoriozės plitimo santykis yra ir tokiose šalyse kaip Vokietija ar Didžioji Britanija.
Matydami, kad kviečių dryžligė yra dažniausia ir anksčiausiai pasirodanti liga mūsų pasėliuose, ūkininkams renkantis fungicidus rekomenduojame pagrindinį dėmesį atkreipti kaip veiksmingai produktai saugo visų pirma nuo dryžligės.
Apsauga nuo septoriozės ir kitų ligų taip svarbu, nes jei produktas veiksmingai veiks tik vieną ligos sukėlėją, tuomet kita liga apkrės sveiką lapo dalį - gamta tuščios vietos nepripažįsta. Geriausi yra tie produktai, kurie sudaryti iš kelių ir skirtingai veikiančių veikliųjų medžiagų. Tokie fungicidai ligų sukelėjus naikina skirtingais būdais ir užkerta kelią atsparių grybo populiacijų vystymuisi.
Šaltinis: AgroLab, Aarhus University, VKST ir „Bayer“ bandymai ; 2013-2021 m.
| Lapų septoriozė | Kviečių dryžligė |
| Ligos sukėlėjas: | |
• Zymoseptoria tritici (sin. Septoria tritici, Mycosphaerella graminicola, SEPTTR (EPPO kodas)); • Stagonospora nodorum (sin. Leptosphaeria nodorum, Septoria nodorum, Phaeosphaeria nodorum, LEPTNO (EPPO kodas)) |
• Pyrenophora tritici repentis (sin. Drechslera tritici-repentis, Helminthosporium tritici-repentis, PYRNTR (EPPO kodas)) |
| Pažeidžia kviečius ir kvietrugius | Pažeidžia kviečius ir kvietrugius ir daugelį kitų varpinių augalų |
| Pagrindiniai rizikos veiksniai: atsėliavimas, tiesioginė sėja ar supaprastintas žemės dirbimas, jautrios veislės | |
| Plitimui palankios sąlygos: | |
| • Drėgni ir lietingi orai • SEPTTR - plinta prie +15-20°C, • LEPTNO - plinta prie +20-25°C |
• Askosporos (lytinė forma) plinta prie +15°C, reikalinga lašelinė drėgmė • Konidijos (nelytinė forma) plinta prie +20-25°C, santykinė oro drėgmė turi būti dedesnė nei 95 proc. |
| Latentinis laikotarpis: | |
| • 11-14 dienų prie +15-25°C. • Vyraujant žemesnėms temperatūroms šis laikotarpis stipriai pailgėja |
• Nuo 3-4 iki 6-7 dienų |
Bayer vėliavinio lapo apsaugai rekomenduoja rinktis fungicidus, kurie efektyviai kontroliuotų tiek lapų septoriozę, tiek kviečių dryžligę: Ascra Xpro, Variano Xpro, Cayunis ir Glacis mišinį ar Siltra Xpro.