Lapų septoriozė

Angl. Septoria leaf blotch, Septoria tritici leaf blotch
Lot. Zymoseptoria tritici, Stagonospora nodorum (Septoria nodorum), Mycosphaerella graminicola,
Phaeosphaeria nodorum (Leptosphaeria nodorum)

Lapų septoriozės požymiai

Pažeidžia žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius kvietrugius. Septoria tritici augalus gali pažeisti nuo daigų tarpsnio. Pirmiausiai ligos požymiai išryškėja ant apatinių lapų šiltą vėlyvą rudenį arba anksti pavasarį. Ant apatinių pažeistų lapų (ypač kurie liečiasi su dirva) iš pradžių atsiranda neryškios, vandeningos, nedidelės dėmelės. Jos didėja ir virsta ištįsusiomis, netaisyklingo stačiakampio formos rusvomis ar rudomis dėmėmis. Joms senstant, centras pašviesėja įgaudamas pilkai baltą (panašų į pelenų) atspalvį. Dėmėse susiformuoja plika akimi matomi juodi taškeliai - grybo piknidžiai. Jie dažniausiai būna išsidėstę pagal gyslas ir ypač išryškėja po lietaus arba rytais, kada ant augalų dar yra rasa.

Stagonospora nodorum sukeliama lapų septoriozė pasėliuose išplinta vėlesniais augalo vystymosi tarpsniais nei sukelta S. tritici. Ant lapų pradžioje susidaro smulkios dėmelės. Jos sparčiai didėja įgaudamos elipsės formą, pasidaro rusvos spalvos, aplink dėmę susidaro geltonas ratilas. Senstančiose dėmėse susiformuoja labai smulkūs šviesiai rudi taškeliai - piknidžiai. Jie dėmėje plinka akimi sunkiai įžiūrimi. Norint įžiūrėti šiuos taškelius, pakanka 10 kartų didinančios lupos.

Ligai plintant, dėmės apima didesnę lapų dalį ir juos nudžiovina. Lapų septoriozės, ypač sukeliamos S. nodorum, požymius labai lengva sumaišyti su kviečių dryžligės požymiais. Piknidžiai dėmių viduje yra vienas iš skiriamųjų bruožų. Lapų septoriozės dėmės yra daugiau pailgos ir neapribotos geltonu apvadu, kaip kad kviečių dryžligės dėmės. Abu lapų septoriozės sukėlėjai žiemoja želmenyse, augalų liekanose, S. nodorum ir sėklose. Su sėkla plintantis užkratas svarbesnis, kai javai neatsėliuojami ir kai šiaudų likučiai neužariami.

Pirminės infekcijos šaltiniai yra vėjo platinamos askosporos, susiformavusios pseudoteciuose ant pernykščių šiaudų liekanų ir peržiemojusi grybiena ar piknidžiai želmenyse.

Palankios sąlygos lapų septoriozei plisti

Lapų septoriozė išplinta vyraujant drėgniems orams, su dažnais lietumis orams. S. tritici sukėlėjui optimali temperatūra apie +15-20°C. Kai kviečiai ir kvietrugiai dažnai atsėliuojami, labai padidėja ligos išplitimo rizika. Supaprastintas žemės dirbimas atsėliuojant, sėja į ražienas palankiais ligai plisti metais yra pagrindiniai veiksniai, galintys sukelti epideminį ligos vystymąsi. Labai svarbus veiksnys taip pat yra veislės jautrumas lapų septoriozės sukėlėjas. Literatūroje nurodoma, kad trumpesnio šiaudo veislės yra jautresnės lapų septoriozei.

Apsauga

Siekiant sumažinti lapų septoriozės plitimą prevencinėmis priemonėmis, reiktų vengti atsėliavimo ir supaprastinto žemės dirbimo bei sėjos į ražienas atsėliuojant. Kiek galima atsparesnių veislių auginimas taip pat yra svarbi ligos prevencijos priemonė. Norint išvengti su sėkla plintančio S. nodorum užkrato, sėklą reikia beicuoti.

Atsižvelgiant į tai, kiek intensyviai lapų septoriozė plinta, fungicidai vegetacijos metu nuo šios ligos naudojami vieną ar du kartus. Pastebėjus pirmus ligos pažymius, ypač jautrių veislių pasėlyje, purškiama efektyviais nuo šios ligos fungicidais. Jei iki vamzdelėjimo - plaukėjimo lapų septoriozė neplinta, pasėlis šiais tarpsniais nupurškiamas fungicidais net ir nesant matomų ligos požymių. Tuo metu naudojami fungicidai apsaugo augalus nuo lapų septoriozės ir kitų lapų bei varpų (išskyrus varpų fuzariozės) ligų grūdo formavimosi ir brandos metu. Naudojami plataus veikimo spektro, efektyvūs ir nuo lapų septoriozės, fungicidai. Naudojami plataus veikimo spektro, efektyvūs ir nuo lapų septoriozės, fungicidai. Labai svarbu parinkti optimalią fungicido normą ir nesuvėlinti purškimo. Purškiant pasėlį tik vieną kartą, fungicidą tikslinga naudoti visa ar artima visai norma.

Lapų septoriozės sukėlėjui S. tritici būdinga didelė atsparumo strobilurinų klasės fungicidams atsiradimo rizika, todėl, pasirenkant fungicidus, reiktų vengti strobilurinų pakartotinių purškimų, naudoti registruotus produktus, vengti nereikalingų profilaktinių purškimų. Strobilurinus naudoti tik mišiniuose su triazolais ar kitų klasių fungicidais. Domėtis informacija apie strobilurinų ar kitų fungicidų atsparumo S. tritici atsiradimą ir laikytis rekomendacijų siekiant pašalinti priežastis.

Lapų ir varpų septoriozės sukėlėjas S. nodorum kol kas priskiriamas prie grybų, kuriems būdinga maža atsparumo fungicidams atsiradimo rizika, todėl specialių nuorodų dėl apsaugos, naudojant fungicidus nuo šio grybo sukeliamų ligų, nėra. Fungicidai turėtų būti naudojami prisilaikant bendrų rekomendacijų. Būtina nuolat domėtis nurodymais dėl atsparumo fungicidams atsiradimo priežasčių šalinimo.

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.