Kviečių dryžligė

Angl. Tan spot, yellow spot
Lot. Drechslera tritici repentis (Helminthosporium tritici repentis), Pyrenophora tritici repentis (P. trichstoma)

Kviečių dryžligės požymiai

Pažeidžia žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius kvietrugius bei daugelį kitų varpinių augalų. Liga dažniausiai pažeidžia lapus, tačiau sukėlėjas randamas ir ant stiebų, varpų ir grūdų. Naujai pasirodę kviečių dryžligės požymiai yra nesunkiai atpažįstami. Iš pradžių ant lapų pasimato mažos gelsvai rudos ar rudos rombo formos dėmelės, kurios palaipsniui didėja. Būdingiausi kviečių dryžligės ant lapų požymiai yra, kai pažeidimo vietoje išryškėja ryškiu geltonu apvadu apribotos įvairaus dydžio gelsvai rudos, pailgos ar rombo formos dėmės, kurių centre yra tamsiai ruda dėmelė. Ši tamsi dėmelė labai gerai matoma žiūrint į pažeistą lapą prieš šviesą. Kol lapai yra jauni ar aktyviai auga, dėmės išlieka mažos. Prasidėjus augalų brendimui, dėmės didėja, susilieja, ant lapų susidaro įvairaus dydžio dėl ligos žuvusių audinių dėmės. Ligai išplitus, javų pasėlis, stebint iš toli, atrodo ištisai gelsvas. Priklausomai nuo veislės jautrumo ligai, dėmių spalva ir forma gali šiek tiek skirtis ir požymiai gali būti mažiau būdingi. Ligai išplitus ir dėmėms senstant, kviečių dryžligės požymiai pasidaro panašūs į lapų septoriozės. Neįgudus sunku šių kelių ligų pažeidimus atskirti. Tiksliausiai liga nustatoma laboratorijose pagal D. tritici repentis konidijas.

Kviečių dryžligės sukėlėjas žiemoja šiaudų likučiuose ir ražienose pseudoteciais, taip pat sėklose, želmenyse ar savaime sudygusiose pabirose, varpinėse žolėse. Pavasarį dažniausiai plinta lytinėmis sporomis - askosporomis, kurios sklinda tik nedideliais atstumais. Pirminis javų, ypač žieminių, užsikrėtimas kviečių dryžlige dažniausiai ir būna askosporomis, tačiau kai kuriais atvejais, ypač vasariniuose javuose, galimas ir konidijomis. Jaunų augalų lapai kviečių dryžligei mažiau jautrūs, nei bręstančių, todėl, tik esant palankioms aplinkos sąlygoms, liga javų pasėliuose gali gausiai išplisti anksti pavasarį.

Kviečių dryžligei išplitus pažeistas lapų audinys pagelsta ir žūsta. Pažeidimo vietoje formuojasi nelytinės ligos sukėlėjo sporos - konidijos. Šių sporų dauginimasis palankiomis meteorologinėmis sąlygomis labai spartus. Vyraujant lietingiems orams ir esant optimaliai temperatūrai, ligos latentinis periodas tetrunka 6-7, o kartais tik 3-4 dienas. Vėju konidijos pernešamos didesniais atstumais nei askosporos. Tokiu būdu liga plinta ne tik tuose pasėliuose, kur buvo gausu pradinio užkrato, bet ir kaimyniniuose. Kai pasėlyje grūdo formavimosi metu gausu ligotų augalų ir vyrauja drėgni bei šilti orai, užsikrečia ir grūdai.

Palankios sąlygos kviečių dryžligei plisti

Pavasarį askosporos išsilaisvinti būtina lašelinė drėgmė ir apie +15°C temperatūra. Konidijos sparčiausiai dauginasi, kai oro temperatūra yra +20-25°C, santykinis oro drėgnis kaip 95 proc. Todėl vyraujant drėgniems, su gausiomis rasomis ir dažnais lietumis bei šiltiems orams, kviečių dryžligė gali labai sparčiai plisti. Liga intensyviau plinta tankiuose pasėliuose, kadangi juose ilgiau išsilaiko drėgmė, susidaro palankesnis mikroklimatas ligai vystytis. Nuo kviečių dryžligės ypač gali nukentėti jautrių šiai ligai veislių augalai. Pirminis ligos užkratas išsilaiko šiaudų likučiuose, ražienose, todėl kviečių ir kvietrugių atsėliavimas, supaprastintas žemės dirbimas atsėliuojant, sėja į ražienas, sudygusios grūdų pabiros yra svarbūs veiksniai, lemiantys kviečių dryžligės plitimą.

Apsauga

Kviečių dryžligės riziką sumažina agrotechnikos priemonės - atsparios veislės, tinkama sėjomaina, sudygusių grūdų pabirų naikinimas. Atsėliuojant kviečius ir kvietrugius, vengti supaprastinto žemės dirbimo ir sėjos į ražienas.

Pastebėjus pirmus kviečių dryžligės požymius, ypač jautrių veislių pasėlyje ir vyraujant palankiems ligai plisti orams, reikia purkšti fungicidais. Jei iki vamzdelėjimo - plaukėjimo kviečių dryžligė neplinta, pasėlis šiais tarpsniais nupurškiamas fungicidais net ir nesant matomų ligos požymių. Tuo laiku naudojami plataus veikimo spektro fungicidai, efektyvūs ir nuo kviečių dryžligės. Jie apsaugo augalus nuo lapų ir varpų (išskyrus varpų fuzariozės) ligų grūdo formavimosi ir brandos metu. Labai svarbu parinkti optimalią fungicido normą ir nesuvėlinti purškimo. Kai pasėlyje gausu užkrato ir vyrauja palankūs orai, fungicido, naudoto per maža norma, efektas nuo kviečių dryžligės gali būti nepakankamas. Purškiant pasėlį tik vieną kartą, tikslinga naudoti fungicidą visa ar artima visai norma.

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.