Šių metų žiema buvo palanki javams žiemoti. Dauguma tinkamai prižiūrėtų pasėlių dabar yra tankūs, gerai išsikrūmiję. Tačiau gerai peržiemojo ir žalingiausių ligų pradai. Pastebima, jog pašaknio ir lapų ligos agresyviai pasireiškia jau ankstyvuoju javų augimo tarpsniu, kai oro temperatūros dar nėra pasiekusios tinkamos temperatūros augalų apsaugos produktams naudoti. Be to, besikeičiančios klimatinės sąlygos laukuose išprovokuoja mūsų klimatinei zonai nebūdingas pašaknio ligas, tokias kaip kviečių rizoktonija. Kaip apsaugoti derlių nuo pat augimo sezono pradžios ir vadovautis gerąja praktika? Apie tai Ramunė Sutkevičienė, agroakademija.lt, kalbasi su „Bayer“ atstovais Algirdu Balčiūnu, Tomu Šulcu ir Povilu Viganausku.
Pastaraisiais metais matome, jog žiemos kitokios nei anksčiau. Kaip tai lemia žemdirbio kasdienybę?
Povilas: Pastaruoju metu stebime stipriai besikeičiančias ne tik pačias klimatines sąlygas, bet ir susidarančias labai palankias sąlygas ligoms plisti pasėliuose. Jau nuo ankstyvo pavasario matome, jog ligos žieminiuose javuose plinta anksčiau, nei mums buvo įprasta. Ypač atkreipčiau dėmesį į pašaknio ligų ir miltligės plitimą javų pasėliuose. Priklausomai nuo susiklosčiusių oro sąlygų, naudotų sėklų apsaugos produktų (beicų), sėklos atsėlio ir sėjomainos, pastebime, jog žieminius kviečius pašaknio ir lapų ligos apninka jau ankstyvuoju augimo tarpsniu, kai oro temperatūros dar nėra pasiekusios tinkamos augalų apsaugos produktams naudoti. Taip pat galėčiau pridurti, jog besikeičiančios klimatinės sąlygos laukuose išprovokuoja mūsų klimatinei zonai nebūdingas pašaknio ligas, tokias kaip kviečių rizoktonija.
Pagrindinis rizoktoniozės požymis – šviesiai rudos, netaisyklingos, kartais elipsės formos dėmės su plonu tamsiu negyvo audinio apvadu.
Kaip straipsnyje aprašo dr. Roma Semaškienė, dr. Jūratė Ramanauskienė, kviečių rizoktonija: „šviesiai rudos, netaisyklingos, kartais elipsės formos dėmės su plonu tamsiu negyvo audinio apvadu – pagrindinis rizoktoniozės požymis. Palankiomis sąlygomis dėmės ant stiebo didėja, gali susilieti į didelę dėmę ir apimti visą stiebą. Stiebalūžės pažeidimas koncentruojasi prie stiebo pagrindo, o rizoktoniozės dėmės dažniausiai yra 10–30 cm virš dirvos paviršiaus. Iki šiol minėta kaip mažai reikšminga javų liga, rizoktoniozė daugelyje šalių įvardijama kaip vis labiau kenkianti javams. Pastaraisiais metais liga vis dažniau sutinkama ir Lietuvoje auginamuose javuose”.
Na, visa tai keičia ir kiekvieno žemdirbio kasdienybę, nes visus darbus reikia styguoti iš anksto ir labai stebėti situaciją.
Mokslininkai teigia, kad matomi ligų plitimo tam tikri pasikeitimai. Kaip tai pastebite jūs, praktikai?
Algirdas: Labai džiaugiuosi, jog turime tikrai kompetentingą ir profesionalią agronomų komandą, kuri kasdien aplanko daugybę skirtingų ūkių skirtinguose Lietuvos regionuose. Sezono metu ir aš pats laukuose praleidžiu didžiąją dienos dalį. Dirbame komandiškai ir drauge sprendžiame laukuose susidariusias problemas, vieni kitus informuojame, pavyzdžiui, jeigu matome išryškėjusius kurios nors ligos simptomus pietinėje Lietuvos dalyje, labai tikėtina, kad ji greitai pasireikš ir centrinėje dalyje, tad informuojame vieni kitus.
Taip pat turime kolegų, kurie bendradarbiauja su LAMMC, kitomis mokslinius tyrimus atliekančiomis įstaigomis bei vykdančiomis bandymus ne tik Lietuvoje, bet ir Danijoje, Lenkijoje. Ypač pastarosiose šalyse atliekama nemažai fungicidų efektyvumo bandymų, kai jie yra lyginami tarpusavyje bei kontrole. Taip gauname duomenų apie ligų plitimą, juos kaupiame. Turime sukaupę dešimties metų bandymų duomenis, kurie paprastai vadinami ligų „monitoringo“ arba „stebėsenos“ duomenimis.
Dešimt metų – ilgas laiko tarpas. Tikriausiai stebėsenos duomenų turite iš tiesų daug. Kokią išvadą galite padaryti apibendrindami dešimtmečio rezultatus?
Tomas: Taip, duomenų turime tikrai labai daug. Skirtingais metais matome agresyviai pasireiškiančias pašaknio ligas, tokias kaip stiebalūžė 2020 metais Lietuvoje ir Lenkijoje arba kviečių rizoktonija 2022 metais Latvijoje.
Įprasta manyti, jog pašaknio ligos dažniausiai plinta ten, kur javai atsėliuojami, nesilaikoma taisyklingos sėjomainos ir taikomas minimalus žemės dirbimas. Tačiau intensyvų pašaknio plitimą pastebime ne tik prieš tai minėtomis sąlygomis, tačiau ir po ankštinių bei rapsų pasėlių. Taip atsitinka, nes sėjomainoje didžiausią dalį sėjamų plotų užima migliniai javai.
Kalbant apie pagrindines kviečių pasėliuose plintančias lapų ligas, norėčiau pasidalinti dešimties metų stebėsenos duomenimis, kur buvo vertintas visas augalas jo vegetacijos metu. Dažnai aptarinėjami yra kaimyninių šalių bandymų rezultatai. Kas vyksta aplinkui, žinoma, žinoti yra labai pravartu, tačiau Lietuvos laukuose žieminių kviečių ligų plitimo tendencijos skiriasi nuo jūrinio klimato šalių.
Povilas: Įmonė „Bayer“ nuo 2013 m. vykdo ligų monitoringą Lietuvos ir Latvijos GEP sertifikatus turinčiuose institutuose ir bandymų stotyse. Pagrindinės lapų ligos išlieka tos pačios – kviečių dryžligė ir lapų septoriozė. Iš turimų duomenų matome, kad javuose lapų ligos pradeda plisti labai anksti. Apibendrinus monitoringo rezultatus pastebėta, kad mūsų klimatinėmis sąlygomis kviečių dryžligė (1079 atvejis 197 bandymuose) yra beveik tris kartus dažnesnė žieminių kviečių liga nei lapų septoriozė (426 atvejai 197 bandymuose).
Tai galima paaiškinti ligų sukėlėjų biologija. Abi ligos plinta tvyrant panašiai temperatūrai, kai yra drėgmės, tačiau latentinis periodas gerokai skiriasi. Latentinis periodas – tai laiko tarpas nuo patogeno patekimo į augalą iki kol plika akimi matomi ligos požymiai. Remiantis įvairias šaltiniais, kviečių dryžligės latentinis periodas yra apie 3–7 paros, o lapų septoriozės gali užsitęsti net iki 28 parų. Dalis ūkininkų pradeda naudoti fungicidus pastebėję ant augalų ligų simptomus. Tai – žalinga praktika, nes geriausias efektyvumas pasiekiamas juos naudojant profilaktiškai. Pasimačius ligos požymiams, patogenai jau būna įsitvirtinę augalo audiniuose ir atlikę savo „juodą darbą“.
Dažni atvejai, kai dryžligė iki pradedant skleistis vėliaviniam lapui jau būna pažeidusi apie 5 proc. lapų ploto. Iš apačios į viršų kylanti liga yra sunkiau suvaldoma, ir net stiprūs fungicidai, panaudoti vėliavinio lapo tarpsniu, dažnu atveju nebegali parodyti geriausio rezultato. Norint kuo ilgiau išsaugoti žalius viršutinius lapus, reikia pasirūpinti gera apatinių lapų ir stiebo apsauga, ir taip užkirsti kelią ligai plisti nuo pat augimo sezono pradžios.
Na, problemų pasėliuose dėl pavasarinių ligų yra gausu, o kaip jas spręsti? Ar įmonė „Bayer“ turi pasiteisinusių sprendimų, galinčių pagelbėti ūkininkams? Jei taip, tai kokių?
Algirdas: Tikrai taip. Šioms problemoms laukuose spręsti turime ne vieną puikų produktą. Vienas jų – Input® Triple. Šis fungicidas yra plataus veikimo spektro ir puikiausiai tinka kontroliuoti visas anksčiau mano minėtas ligas. Fungicidas efektyviai naikina miltligės, ankstyvos septoriozės, rinchosporiozės, dryžligių, stiebalūžės ir kitų lapų bei pašaknio ligų sukėlėjus. Registruotas naudoti žieminių ir vasarinių kviečių, žieminių ir vasarinių miežių, žieminių ir vasarinių kvietrugių, rugių pasėliuose.
Input® Triple pasižymi geromis gydomosiomis ir profilaktinėmis savybėmis. Jis sudarytas iš trijų skirtingų veikliųjų medžiagų, todėl yra patikimo veikimo, net ir pačiomis nepalankiausiomis sąlygomis javuose, nes trys veikliosios medžiagos tarpusavyje papildo viena kitą. Šis veikliųjų medžiagų derinys užtikrina apsaugą nuo taip garsiai šiuo metu rinkoje linksniuojamo protiokonazolo atsparumo, be to, spiroksaminas bei prokvinazidas pasižymi stipriu apsauginiu ir gydomuoju veikimu kontroliuojant miltligę bei pasižymi puikia sinergija su protiokonazolu, taip ženkliai pastiprinant protiokonazolo efektyvumą prieš visas javuose plintančias ligas.
Norint pasiekti aukštą fungicido efektyvumą kontroliuojant pašaknio ligas, labai svarbu laiku panaudoti Input® Triple. Čia norėčiau pabrėžti stiebalūžės kontrolę. Tinkamiausias laikas purkšti, kai kviečiai pasiekę BBCH 30–31 augimo tarpsnį. Fungicido panaudojimas vėlesniuose tarpsniuose sumažina efektyvumą kontroliuojant šią ligą.
Tomas: Dar vienas svarbus momentas, kurį pastebėjome demonstraciniuose bandymuose, –fungicidas turi efektyviai kontroliuoti tiek lapų septoriozę, tiek ir kviečių dryžligę ankstyvuoju kviečių augimo tarpsniu taip neleisdamas dominuoti kažkuriai vienai ligai. Neišlaikant efektyvaus veikimo kontroliuojant šias ligas pagal vyraujančias klimatines sąlygas, vienai ar kitai ligai gali susidaryti palankesnės sąlygos plisti ant viršutinių lapų.
Kaip ir Xpro technologijos fungicidai, Input® Triple turi „Bayer“ patentuotą „LeafShield“ technologiją, todėl lietus nebeturi įtakos po 30 minučių. Tyrimais nustatyta, kad jau po pirmųjų 15 minučių 75 proc. produkto patenka į augalo dalis. Tai veikliųjų medžiagų, lipalų ir priedų sąveika, lemianti galutinio mišinio efektyvumą ir naudojimo patogumą. Tai turi nemažai privalumų, pavyzdžiui, atsparumas lietaus nuplovimui, geresnis augalo padengimas purškiamu mišiniu, greitas veikliųjų medžiagų pasisavinimas ir užtikrintas ilgas veikimas, patogus naudojimas – sumažinta nuosėdų rizika, suaktyvinta trijų veikliųjų medžiagų žalinimo savybė, padidintas augalo atsparumas sausros stresui.
Geriausias efektyvumas pasiekiamas, kai fungicidas Input® Triple naudojamas profilaktiškai, prieš pasirodant ligų požymiams. Tik jiems pasirodžius, taip pat tikslinga panaudoti šį fungicidą, nes tai pristabdys tolesnį ligų vystymąsi ir plitimą. Veikimo laikas priklauso nuo ligos intensyvumo ir purškimo kokybės. Fungicidas apsaugo augalus mažiausiai 3–4 savaites. Rekomenduojama purškimo norma – 0,75 l/ha, didžiausias apdorojimų skaičius – 1, o vandens reikia 200–300 l/ha.
Kada purkšti? Siekiant apsaugoti nuo stiebalūžės, purškiama nuo bamblėjimo pradžios iki antro bamblio susidarymo (BBCH 30–31), nuo lapų ligų – nuo bamblėjimo pradžios iki vamzdelėjimo pabaigos (BBCH 30–49).