Vainikuotosios rūdys

Angl. Crown rust
Lot. Puccinia coronata f. sp. avenae

Vainikuotųjų rūdžių požymiai

Vainikuotosios rūdys pažeidžia avižų lapus, o epidemijų metais ir lapamakštes. Avižos užsikrečia nuo augalų tarpininkų (šaltekšnio arba šunobelės) oru plintančiomis eciosporomis arba iš kitur vėjo atnešamomis urediosporomis. Dažniausiai vainikuotųjų rūdžių požymiai pasimato avižoms išplaukėjus. Ant avižų lapų pasirodžiusios ryškiai oranžinės, smulkios, iškilios, pailgos dėmės (panašios į spuogelius) yra būdingi vainikuotųjų rūdžių požymiai. Šios 1-5 mm dydžio pūslelės (uredžiai) yra netolygiai išsibrasčiusios lapo paviršiuje. Juos dengiantis epidermis plyšta, urediosporos, patekusios ant lapų, dygsta rasos lašelyje. Per vegetaciją išsivysto kelios urediosporų generacijos. Po antrinio užkrato urediosporomis avižose gali prasidėti epideminis rūdžių vystymasis. Avižų pieninės brandos pabaigoje apie gelsvai rusvų vainikuotųjų rūdžių uredžius susiformuoja juodi teliai, pilni teliosporų. Teliosporos žiemoja augalų liekanose, o pavasarį sudygusios suformuoja bazides su bazidiosporomis, kurios apkrečia augalus tarpininkus - šunobeles ar šaltekšnį. Ant šių augalų viršutinės lapo pusės susidaro spermogoniai (rausvai rudos dėmės, išmargintos tamsiais taškeliais). Apatinėje lapų pusėje ir ant jaunų ūglių išsivysto karputės - ecių telkiniai. Eciuose susidariusios eciosporos vėl apkrečia avižas. Šiltesnėmis žiemomis gali peržiemoti ir uredogrybiena ant savaime sudygusių avižų grūdų pabirų ir apsieinama be augalų tarpininkų.

Palankios sąlygos vainikuotosioms rūdims plisti

Vainikuotosios rūdys labiau išplinta vyraujant šiltiems orams (+10-25 °C). Kai dieną vyrauja saulėti ir vėjuoti orai temperatūrai siekiant +20-25 °C, o naktimis iškrenta gausios rasos esant +15-20 °C, rūdys plinta ir vystosi labai sparčiai. Nuo šios ligos labiau nukenčia vėlyvos sėjos avižos. Vainikuotosios rūdys ypač sparčiai gali išplisti jautrių šiai ligai veislių avižose. Jautresnės vainikuotosioms rūdims gausiai azotu tręšiamos avižos.

Apsauga

Atsparesnių veislių avižų auginimas yra svarbi prevencinė priemonė nuo vainikuotųjų rūdžių. Vengti atsėliavimo (dėl sudygusių grūdų pabirų), naikinti savaime sudygusias grūdų pabiras. Palaukėse išnaikinti augalus tarpininkus. Sėjos metu reiktų suformuoti optimalaus tankumo pasėlius, vengti per gausaus tręšimo azoto trąšomis.

Pastebėjus pirmas rūdžių pustulas, ypač jautrių veislių pasėlyje, reikia purkšti fungicidais. Lietuvos sąlygomis vainikuotosios rūdys avižų pasėliuose dažniausiai išplinta jau augalams išplaukėjus, todėl avižas purškiant fungicidais pasirodžius šluotelei, apsaugomi pasėliai ir nuo vainikuotųjų rūdžių, ir nuo kitų ligų.

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.