Tinkliškoji dryžligė

Angl. Net blotch
Lot. Drechslera teres (Helminthosporium teres), Pyrenophora teres f. sp. teres, P. teres f. sp. maculata

Tinkliškosios dryžligės požymiai

Pažeidžia žieminius ir vasarinius miežius. Liga pažeidžia lapus, lapamakštes, stiebus, grūdus. Grybas Drechslera teres, peržiemojęs pseudoteciais ar grybiena ant ražienų ir šiaudų likučių ar grybiena savaime sudygusiuose grūdų pabirose bei užkrėstoje sėkloje, yra pradinis užkrato šaltinis lauke. Pavasarį vyraujant drėgniems orams, askosporos ar konidijos užkrečia jaunus augalus. Pažeistose lapo vietose formuojasi konidijos ir vėju išplatinamos kaip antrinis užkratas. Galimi du tinkliškosios dryžligės tipai - tinklo ir dėmės. Tinkliškajai tinklo tipo dryžligei pažeidžiant miežių lapus ir lapamakštes, pažeidimo pagrindą sudaro išilginiai ir skersiniai brūkšneliai arba dėmelės. Pirmi ligos požymiai pasireiškia kaip labai mažos pailgos dėmelės arba dryželiai, kurie greitai didėja ir sudaro siaurų, tamsiai rudų skersinių ir išilginių dryželių tinklo formos raštą. Pažeista lapo dalis paruduoja, su dėme besiribojantys lapo audiniai iššviesėja. Pirminės dėmės apima vis didesnį lapo plotą, susiformuoja žalsvai vandeningame fone tamsiai rudas, aiškiai išreikšto tinklo formos pažeidimas. Pažeisti lapai anksti nudžiūsta. Dėmės tipo tinkliškoji dryžligė dažnesnė ant lapų, nors gali pažeisti ir lapamakštes. Ant užsikrėtusių augalų lapų išryškėja mažos, apvalios ar šiek tiek pailgos (eliptinės formos) dėmelės, kurias supa įvairaus pločio chlorozės. Šios dėmelės neilgėja ir neformuoja tinklo. Dėmių tipo tinkliškosios dryžligės dėmelių diametras gali siekti 3-6 mm. Ant senesnių lapų dėmių daugiau nei ant jaunų.

Palankios sąlygos tinkliškajai dryžligei plisti

Vyraujant drėgniems, lietingiems ir šiltiems orams (temperatūra nuo +15 iki +25°C), susidaro labai palankios sąlygos užsikrėsti tinkliškąja dryžlige bet kuriuo augalų vystymosi tarpsniu. Kai miežiams išplaukėjus vyrauja lietingi, drėgni orai, D. teres grybu užsikrečia grūdai. Tokius grūdus naudojant sėklai, padidėja tikimybė užsikrėsti augalams ankstyvais vystymosi tarpsniais net ir nesant pradinės infekcijos nuo augalų likučių lauke. Daigų užsikrėtimui nuo sėklų palankiausia +10-15°C temperatūra. Ligos išplitimo rizika padidėja atsėliuojant miežius, ypač taikant supaprastintą žemės dirbimą ir sėjant į ražienas. Taip pat didesnė tikimybė tinkliškajai dryžligei išplisti yra šalia augantys žieminių ar vasarinių miežių ligoti pasėliai. Nuo šios ligos ypač gali nukentėti jautrių veislių miežiai.

Apsauga

Nereikėtų auginti labai jautrių tinkliškajai dryžligei vasarinių miežių veislių. Ligos sukėlėjas ant augalų likučių gali išlikti gyvybingas daugiau nei 2 metus, todėl reiktų vengti miežių atsėliavimo ir ypač sėjos į ražienas. Sėklos beicavimas apsaugo nuo jaunų daigų užsikrėtimo tinkliškąja dryžlige per sėklą. Reikėtų vengti vasarinių bei žieminių miežių kaimynystės, naikinti sudygusias grūdų pabiras. Apsaugai nuo tinkliškosios dryžligės vegetacijos metu naudojami fungicidai. Atsižvelgiant į tai, kiek intensyviai tinkliškoji dryžligė plinta, miežiai gali būti purškiami vieną ar du kartus. Pastebėjus pirmuosius tinkliškosios dryžligės požymius, ypač jautrių veislių pasėlyje, reikia purkšti efektyviais nuo šios ligos fungicidais. Jei iki vamzdelėjimo - plaukėjimo tinkliškoji dryžligė neplinta, pasėlis tuo metu nupurškiamas fungicidais net ir nesant matomų požymių. Šiais tarpsniais panaudoti fungicidai apsaugo nuo tinkliškosios dryžligės bei kitų lapų ligų grūdo formavimosi ir brandos metu. Purškiant miežių pasėlius vieną kartą, fungicido normos nereikėtų mažinti.

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.