Šviesmargė

Angl. Light leaf spot

Lot. nelytinė stadija Cylindrosporium concentricum, lytinė stadija Pyrenopeziza brasicae

Šviesmargės požymiai

 

Liga gali pasireikšti ant rapsų augalų antžeminės dalies - lapų, stiebų, žiedų butonų ir ankštarų. Ant lapų infekcijos vietoje atsiranda blankios žalios spalvos, išmirkusios, nelygiais pakraščiais, neapribotos dėmės. Vėliau dėmės būna gelsvai rudos spalvos, jų paviršius padengtas grūdelių pavidalo baltu apnašu. Pažeisti lapai būna trapūs, susiraukšlėję, pažeidimo vietoje įplyšta. Rudenį pažeisti augalai yra jautrūs šalnoms. Ant stiebų infekcijos vietoje atsiranda ryškiai rudų, su juodu taškuotu apvadu dėmių. Pažeistose vietose supleišėja stiebo audiniai. Tokie augalai yra pažeidžiami kitų grybinių ligų - pilkojo ir sklerotinio puvinių bei fomozės. Šviesmarge pažeisti žiedų butonai bei žiedai deformuojasi, susisuka. Pažeisti augalai bręsta pirma laiko. Pirminis ir pagrindinis infekcijos šaltinis yra askosporos, kurios oru pasklinda iš ant ligotų augalų liekanų susiformavusių grybo apotecių. Antrinis infekcijos šaltinis - lietaus platinamos konidijos. Be to, infekcija gali kilti ir nuo užkrėstų sėklų. Šia liga užsikrečia tik žieminių rapsų augalai. Mūsų sąlygomis rapsų pasėliuose liga paprastai masiškai neišplinta, būna pažeisti tik pavienių augalų apatinio ardo lapai.

 

Palankios sąlygos šviesmargei plisti

Liga plinta vėsiu ir drėgnu oru. Palankiausia oro temperatūra ura +5-15 °C ir didelė dirvos bei santykinė oro drėgmė.

 

Apsauga

Augalų liekanas rekomenduoja giliai užarti. Sudaryti optimalias sąlygas rapsams augti ir vystytis. Sėti tik beicuotą sėklą (beico sudėtyje turi būti fungicido veiklioji medžiaga).

 

Šviesmargės išplitimas ir žalingumas bei fungicidų naudojimo reikalingumas nuo šviesmargės Lietuvoje neištirtas.

 

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.