Stiebinės kūlės

Angl. Flaf smut, stripe smut
Lot. Urocystis occulta

Stiebinių kūlių požymiai

Stiebinės kūlės pažeidžia žieminius rugius. Ant užsikrėtusių rugių lapų ir stiebų po epidermiu susidaro ilgi dryžiai, pro kuriuos prasišviečia melsvai pilka kūlėsporių masė. Dryžiai išilgai plyšta ir sporos padengia augalo paviršių kaip suodžiai. Kūlėti rugiai būna menkesni nei sveiki, dažnai neišplaukėja, o jei išplaukėja, tai jų varpos būna iškrypusios ir tuščios arba užauga tik smulkūs grūdai. Kūlėsporės plinta sukibusios į rutulėlius, kurių centre yra daigios, o išorėje - pripildytos oro sporos. Vėjas jas gali nunešti į aplinkinius laukus, o kuliant patenda ir ant grūdų. Augalai užsikrečia dygimo metu nuo ant sėklos ar dirvoje esančių kūlėsporių. Grybiena plinta augančio augalo tarpuląsčiais.

Palankios sąlygos stiebinėms kūlėms plisti

Stiebinių kūlių užkratas į dygstantį augalą patenka nuo sėklos paviršiaus arba iš dirvos. Daigų apsikrėtimui stiebinėmis kūlėmis palankūs šilti orai, apysausė dirva bei užsitęsęs dygimo tarpsnis, todėl smarkiau gali išplisti ankstyvos sėjos pasėliuose.

Apsauga

Atsparių U. occulta veislių auginimas apsaugo pasėlius nuo stiebinių kūlių infekcijos. Tai ypač svarbu organinės žemdirbystės ūkiuose, kur cheminė apsauga negalima. Kadangi U. occulta plinta per dirvą, negalima atsėliuoti rugių, jeigu pasėlyje buvo išplitusios stiebinės kūlės. Dirvas giliai ariant, infekcijos tikimybė sumažėja. Sėjant beicuotą sėklą, dygstantis rugio daigas apsaugomas nuo sėklos ir nuo dirvos U. occulta infekcijos. Prieš sėjant nebeicuotą sėklą, reikėtų ją ištirti ir įsitikinti, are nėra užsikrėtusi kūlėmis. Jeigu bus rasta kūlėsporių, būtina sėklą beicuoti.

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.