Stiebalūžė

Angl. Eyespot
Lot. Pseudocercosporella herpotrichoides, Tapesia yallundae

Stiebalūžės požymiai

Pažeidžia žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius kvietrugius, žieminius rugius, žieminius ir vasarinius miežiu, įvairias varpines žoles. Ant augalų pamato, dar jiems krūmijantis ar bamblėjimo pradžioje, matosi lapamakštės parudavimas su būdingu įplyšimu dėmės centre. Vėliau infekcija pereina ant stiebų. Ant apatinių tarpubamblių atsiranda šviesių, pailgų, apjuostų tamsesniu apvadu, dėmių. Ant apatinių tarpubamblių atsiranda šviesių, pailgų, apjuostų tamsiu apvadu, dėmių. Vėliau dėmių viduryje susiformuoja juodi smulkūs grybo mikroskleročiai. Stiebo viduje, ligos pažeistose vietose priauga šviesiai pilkšvos grybienos. Pažeistose vietose stiebas suminkštėja, išlinksta arba palūžta. Labai pažeisti javai išgula. Nuo stiebalūžės sugulę javai būna netvarkingai išsivartę į įvairias puses. Ligos sukėlėjas žiemoja augalų liekanose.

Palankios sąlygos stiebalūžei plisti

Stiebalūžės užkrato ypač daug susikaupia varputėtose dirvose ir kai sėjomainoje auginama daug varpinių javų. Ligos sukėlėjas gerai išsilaiko ir lieka grybingas net giliai užartose užpernykščių šiaudų liekanose. Vėsus, drėgnas ir ilgas pavasaris yra ypač palankus stiebalūžei plisti. Jautresni ligai ankstyvos sėjos javai.

Apsauga

Atsėliuojant javus po varpinių javų arba sėjant po varpinių žolių, didėja stiebalūžės išplitimo rizika. Nuo stiebalūžės labiau nukenčia ankstyvos sėjos, peraugę javai, taigi žiemkenčiai turėtų būti sėjami optimaliais sėjos terminais. Stiebalūžei jautresni žieminiai kviečiai, mažiau - žieminiai kvietrugiai, rugiai ir miežiai. Auginant atsparių stiebalūžei veislių javus, sumažėja ligos išplitimo rizika, tuo pačiu ir pasėlių išgulimo pavojus. Fungicidai naudotini, kai bamblėjimo pradžioje - iki antro bamblio tarpsnio - pasėlyje randama daugiau kaip 35 procentai stiebalūžės pažeistų augalų. Vėliau, kai P. herpotrichoides grybas nuo dengiamųjų lapalakščių pereina ant stiebo, fungicidų efektyvumas žymiai susilpnėja.

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.