Skalsės

Angl. Ergot
Lot. Sphacelia segetum, Claviceps purpurea

Skalsių požymiai

Pažeidžia žieminius rugius, žieminius ir vasarinius kvietrugius, rečiau žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius miežius bei gausiai - įvairias varpines žoles. Skalsės pažeidžia javų varpas. Varpoje keleto grūdų vietoje užauga juodi su purpuriniu atspalviu rageliai - grybo skleročiai, kurie kūlimo metu nubyra į dirvą arba patenka į grūdus. Stambūs skleročiai, ruošiant sėklą, yra išvalomi, bet smulkesni - grūdo dydžio neišvalo ir patenka į sėklą. Likę dirvoje ir kartu su sėkla pasėti skleročiai sudygsta ir iš stromose susiformavusių peritecių, kurie subręsta javų žydėjimo metu, išsviedžia aukšliaspores ant žiedų. Aukšliasporėms sudygus, grybiena įauga į grūdo užuomazgą, kur susiformavusios grybo konidijos su saldžiu skysčiu "medaus rasa" išsiveržia į išorę. Šį skysti mėgsta vabzdžiai, išnešioja ant sveikų žiedų ir juos apkrečia. Lietus, vėjas ir vabzdžiai yra pagrindiniai antrinės infekcijos platintojai. Tiek askosporomis iš peritecių, tiek konidijomis (antrinė infekcija) apkrėstuose žieduose vėliau vietoj grūdo susiformuoja skleročiai.

Palankios sąlygos skalsėms plisti

Skalsių sukėlėjo skleročiai, peržiemoję dirvos paviršiuje arba viršutiniame jos sluoksnyje tiesioginės sėjos į ražienas arba supaprastinto žemės dirbimo laukuose, taip pat skleročiai, patekę į dirvą su sėkla, yra tiesioginis pirminės infekcijos šaltinis. Skalsių išplitimą skatina dėl vėsaus ir drėgno oro užsitęsęs javų žydėjimo periodas. Skalsių antrinės infekcijos šaltinis yra žydinčios varpinės žolės šalia žydinčių javų pasėlių.

Apsauga

Varpinių piktžolių naikinimas ir lauko pakraščių nušienavimas iki javų žydėjimo yra viena iš prevencinių priemonių nuo skalsių. Sėjomaina ir gilus ražienų užarimas apvalo dirvą nuo infekcijos, nes skleročiai, patekę giliau nei 5 cm, nesudygsta ir iki kitų metų supūva. Javų sėkloje neturėtų būti skalsių skleročių, tačiau išvalyti skleročius iš sėklos įmanoma tik naudojant mirkymo natrio chloride metodą. Sėklą beicuojant cheminiais beicais, didžioji dalis skleročių, esančių sėkloje, lauke nebesudygsta. Fungicidų purškimas javų žydėjimo metu nesumažina skalsių plitimo.

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.