Rudosios rūdys

Angl. Brown rust, leaf rust
Lot. Puccinia recondita

Rudųjų rūdžių požymiai

Žieminius ir vasarinius kviečius pažeidžiaP. recondita f. sp. tritici, žieminius rugius P. recondita f. sp. secalis, žieminius ir vasarinius kvietrugius - tiek f. sp. tritici, tiek f. sp. secalis. Rudosios rūdys pažeidžia lapus ir lapamakštes. Ant viršutinės lapų pusės ir ant lapamakščių pradžioje susidaro rudi spuogeliai - grybo uredžiai, kuriuose formuojasi urediosporos. Vegetacijos metu rudųjų rūdžių sukėlėjai plinta urediosporomis, kurias oro srovės ir vėjas gali nunešti į kitus pasėlius dideliu atstumu. Smarkiai rūdžių pažeisti lapai anksti nudžiūsta. Vėliau uredžių vietose susifromuojatamsiai rudi teliai su teliosporomis viduje. Teliosporos greit išbyra ir dygsta ant želmenų lapų arba ant augalų tarpininkų - vingrių. Žieminių kviečių, kvietrugių ir rugių želmenys rudenį apsikrečia nuo sudygusių iš pabirų rūdėtų augalų. P. recondita gali peržiemoti uredogrybiena želmenyse arba pavasarį užsikrėsti nuo augalų tarpininkų eciosporomis. Į vasarinius kviečius ir kvietrugius ligos sukėlėjas patenka nuo žieminių.

Palankios sąlygos rudosioms rūdims plisti

Rudųjų rūdžių plitimui ypač palankūs saulėti su rasotomis naktimis orai - oro temperatūra naktį per +12 °C, dieną - +20-25°C, 100 proc. oro drėgnis arba rasa. Rudosios rūdys smarkiai išplinta vėlyvos brandos jautrių veislių pasėliuose. Nuo žieminių javų ant tos pačios rūšies vasarinių javų ligos užkratą platina vėjas ir oro srovės. Pradinės infekcijos šaltinis dažniausiai būna iš pabirų sudygę užsikrėtę augalai, vėliau apkrečiantys ankstyvos sėjos pasėlius.

Apsauga

Javuose rudosios rūdys pradeda plisti daigų tarpsniu ir plinta iki brendimo. Kuo anksčiau rūdys pasirodo pasėlyje, tuo didesnė tikimybė, kad liga smarkiai išplis. P. recondita gali peržiemoti uredogrybienos besimptomėje stadijoje želmenyse. Tokiu būdu patogenas pradeda dauginimosi ciklą dvi savaites anksčiau, nei oru patekusi infekcija, sukaupia didesnį pradinės infekcijos kiekį, todėl liga daug sparčiau plinta. Siekiant išvengti rūdžių, reikia auginti atsparių ligai veislių javus, bent jau vengti auginti labai jautrių veislių javus. Sudygusios javų pabiros turėtų būti sunaikintos. Reikėtų vengti per ankstyvos sėjos ir per gausus tręšimo azoto trąšomis. Javų pasėliuose vamzdelėjimo - plaukėjimo tarpsniu nuo lapų ligų naudojami fungicidai paprastai gerai kontroliuoja ir rudųjų rūdžių plitimą. Tik retais atvejais labai rūdims jautrių veislių pasėliuose gali tekti papildomai naudoti fungicidus tik nuo rudųjų rūdžių.

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.