Rudadėmė dryžligė

Angl. Spot blotch
Lot. Drechslera sorokiniana (Bipolaris sorokiniana, Helminthosporium sativum), Cochliobolus sativus

Rudadėmės dryžligės požymiai

Pažeidžia žieminius ir vasarinius miežius, rečiau kviečius. Liga pažeidžia miežių pašaknį, daigų ir suaugusių augalų lapus ir lapamakštes, varpas, grūdus. Ant miežių lapų ir lapamakščių susiformuoja rudos, pailgos dėmės su aiškiu apvadu. Jų dydis būna nuo labai mažo taškelio iki 1-5 x 2-25 mm. Aplink atskiras dėmes gali susidaryti chlorozės, t.y. lapo audiniai pagelsti. Dėmės gali išplisti, susilieti ir apimti didelį lapo plotą. Senesnės dėmės įgauna gelsvai žalią spalvą. Smarkiai išplitusi liga gali visiškai nudžiovinti lapus. Mažos rudos ar tamsiai rudos dėmelės bei iššviesėjimai gali išryškėti ir ant šios ligos pažeistų varpų. Pažeistų grūdų luobelė patamsėja ties grūdo prisegimo vieta. Užkratas plinta su sėkla, per dirvą ir augalų liekanas.

Rudadėmės dryžligės pažeidimai ant lapų labai panašūs į dėmės tipo tinkliškosios dryžligės ir ramularijos pažeidimus, todėl lauke plinka akimi nustatyti tikrąją ligą beveik neįmanoma. Sukėlėją galima nustatyti tik mikroskopuojant laboratorijoje pagal konidijas.

Palankios sąlygos rudadėmei dryžligei plisti

Oro temperatūra, aukštesnė kaip +20°C, ir vyraujantys drėgni orai yra palankūs rudadėmei dryžligei plisti. Esant palankiems orams, ypač tankiuose pasėliuose, grybas gali labai sparčiai daugintis ir liga gausiai išplisti. Auginant jautrių rudadėmei dryžligei veislių miežius, liga derlių gali sumažinti iš esmės. Pirminis infekcijos šaltinis yra dirvoje likę šiaudai, ligota sėkla. Konidijos grybingos išlieka ne tik ant šiaudų likučių, bet ir dirvoje. Vegetacijos metu konidijas, kaip antrinį užkratą, platina vėjas, pernešdamas į šalia esančius laukus.

Apsauga

Auginant atsparesnių veislių miežius, sėjant beicuotą sėklą, laikantis sėjomainos, sumažėja rudadėmės dryžligės išplitimo rizika. Vengti sėjos į ražienas, ligotų pasėlių kaimynystės.

Apsaugai nuo rudadėmės dryžligės vegetacijos metu naudojami efektyvūs nuo dryžligių fungicidai. Pakanka vienkartinio purškimo vamzdelėjimo - plaukėjimo metu. Dažniausiai šiuo tarpsniu purškiama ir nuo kitų lapų ligų.

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.