Rinchosporiozė

Angl. Scald
Lot. Rhynchosporium secalis

 

Rinchosporiozės požymiai 

 

Pažeidžia žieminius ir vasarinius miežius, žieminius rugius, žieminius ir vasarinius kvietrugius (veisles, kuriose vyrauja rugio genotipas). Rinchosporiozė pažeidžia koleoptilę, lapus, lapamakštę, varpažvynius, akuotus. Ant lapų ar lapamakščių atsiranda aiškiai rudai apriboti, balkšvai ar žalsvai pilki pažeidimai, kurie vėliau įgauna vandeningą išvaizdą. Dėmės yra ovalios ar pailgos, išsidėsčiusios nepriklausomai nuo lapų gyslų. Vėliau dėmių centras išdžiūsta ir pašviesėja, įgaudamas šviesiai pilką, rusvą ar balkšvą atspalvį. Dėmės ant miežių lapų ryškiai rudai apribotos, ant rugių ir kvietrugių - ne taip ryškiai, pradžioje matosi tik žalsvai pilkos dėmės, kurios vėliau pašviesėja, išdžiūva. Rinchosporiozė pasėliuose pradeda plisti gana anksti, nes ligos sukėlėjas gali parazituoti ir žemesnėje temperatūroje, tačiau ligos latentinis periodas žemoje temperatūroje yra gerokai ilgesnis nei aukštesnėje. Lašelio arba aukštesnio nei 95 proc. santykinio oro drėgnio dviejų valandų trukmė ant lapų yra būtina, kad augalas apsikrėstų rinchosporioze. R. secalis užkratą platina lietaus lašai ir oro srovės. Lietaus ar rasos lašas, tekėdamas per lapą, surenka konidijas ir dažnai užsilaiko lapo prisijungimo prie stiebo vietose, o krisdamas perneša užkratą ir ant kitų lapų, todėl dėmės dažnai įsikuria lapo pažastyse per visą lapo plotį. Taip viena dėmė gali sutrikdyti medžiagų apykaitą lape ir jį nudžiovinti. Rinchosporiozės sukėlėjas gali sutrikdyti medžiagų apykaitą lape ir jį nudžiovinti. Rinchosporiozės sukėlėjas žiemoja ant augalų liekanų, nuo kurių pavasarį subrandintas sporas lietus ar vėjas nuneša ant javų želmenų. R. secalis gali plisti ir per užsikrėtusią sėklą.

 

Palankios sąlygos rinchosporiozei plisti

Rinchosporiozei plisti palankūs vidutiniškai šilti ir lietingi orai. Liga smarkiau reiškiasi jautrių veislių pasėliuose. Rinchosporiozės sukėlėjo užkratas išsilaiko pernykščių šiaudų liekanose, taip pat pradinės infekcijos šaltinis gali būti ir apkrėsta sėkla.

 

Apsauga

Javuose rinchosporiozė gali pradėti plisti nuo bamblėjimo tarpsnio ir plinta iki vaškinės brandos. rekomenduotina auginti atsparesnes rinchosporiozei javų veisles. Atsėliavimas skatina ligos plitimą. Svarbu gerai užarti ražienas, sunaikinti pabiras bei varpines piktžoles. Vėlyvesnės sėjos augalus rinchosporiozė mažiau pažeidžia nei ankstyvos. Sėklos beicavimas apsaugo nuo ligos išplitimo daigų tarpsniu. Purkšti fungicidais būtina jautrių rinchosporiozei veislių pasėlius. Išskirtinais atvejais gali tekti purkšti du kartus, tačiau paprastai pakanka vieno purškimo vamzdelėjimo - plaukėjimo tarpsniu.

 

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.