Pavasarinis pelėsis

Angl. Pink snow mould, snow blight
Lot. Fusarium nivale (Microdochium nivale), Monographaella nivalis

Pavasarinio pelėsio požymiai

Pažeidžia žieminius rugius, žieminius kviečius, žieminius kvietrugius, žieminius miežius ir daugiametes varpines žoles. Pavasarį, nutirpus sniegui, matomi išdegusių nubalusių žiemkenčių arba varpinių žolynų plotai. Jų želmenys būna sulipę, apraizgyti balta, pilkšva arba rausvo atspalvio voratinkline grybiena. Ant augalų lapų gali būti ir pavienės balkšvos, vandeningos dėmės. Anksti pavasarį ant pažeistų augalų lapų susiformuoja grybo vaisiakrūmiai - sporodochijos su konidijomis. Vėlyvą pavasarį ant apatinių augalo lapamakščių susiformuoja periteciai, kurie vasarą drėgnu ir vėsiu oru subrendusias aukšliaspores išbarsto ir apkrečia lapus ir javų varpas.

Palankios sąlygos pavasariniui pelėsiui plisti

Pavasarinio pelėsio išplitimą skatina sniego danga ant neįšalusios žemės, ilgai pavasarį nenutirpęs sniegas, drėgnas ir šaltas pavasaris. Stipriau nukenčia ankstyvos sėjos, peraugę pasėliai. Ligos sukėlėjo pradų didesnės sankaupos yra po atsėliuotų varpinių javų ir minimaliai dirbtose dirvose. Taip pat daigai gali tiesiogiai užsikrėsti nuo ligos sukėlėjų pradų ant sėklos.

Apsauga

Sėklos beicavimas nuo Fusarium spp. veiksmingais beicais apvalo sėklas ir nuo pavasarinio pelėsio ligos sukėlėjo. Pasėti F. nivale užsikrėtę grūdai gali visai nesudygti arba jei ir sudygsta, tai tokie daigai dažniausiai žūva žiemojimo metu. Tačiau sėklos beicavimas javus apsaugo tik iš dalies, nes F. nivale plinta ne tik per užkrėstą sėklą, bet ir per dirvą. Pavasarinis pelėsis labiau pažeidžia ankstyvos sėjos peraugusius javus, todėl žiemkenčius reikėtų sėti optimaliais sėjos terminais. Kadangi F. nivale parazituoja ant įvairių varpinių augalų, tarp jų ir ant žolių, yra didelė tikimybė, kad susidarius palankioms ligai plisti sąlygoms, atsėliuoti arba pasėti į varputėtą dirvą varpiniai javai nuo pavasarinio pelėsio nukentės labiau, nei sėti po rapsų, žirnių ar kt.

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.