Pašaknio ir šaknų puviniai

Angl. Root rot, common root rot, foot rot

Lot. Fusarium spp., Bipolaris sorokiniana

Pašaknio ir šaknų puvinių požymiai

Pažeidžia žieminius rugius, žieminius ir vasarinius kviečius, žieminius ir vasarinius kvietrugius, žieminius ir vasarinius miežius, avižas, varpines žoles. B. sorokiniana ir Fusarium spp. dažnai plinta su užkrėsta sėkla, todėl užsikrėtę daigai gali žūti dygimo metu. Jei išsilaiko, auga skurdūs, su rudomis dėmėmis ant šaknų ir ant augalo pamato. Jeigu užkrato šaltinis yra augalų liekanos arba dirva, tai pirminiai ligos požymiai - smulkios rudos dėmelės pasirodo ant šaknelių, koleoptilių, apatinio tarpubamblio dengiamųjų lapalakščių. Vėliau dėmės didėja, apatinė stiebo dalis paruduoja. Fusarium spp. pažeidimai dažnai išplinta ir ant antro bei trečio tarpubamblių. Ligoti augalai gali būti pavieniai ar pažeisti pakrikais ploteliais, jie blogiau vystosi, atsilieka ūgiu. Dažnai pažeisti augalai anksčiau subręsta, užaugina smulkesnius grūdus. B. sorokiniana antrines konidijas platina lietus arba vėjas ir užkrečia javų lapus bei varpas. Fusarium spp. askosporos vasaros metu iš subrendusių peritecių apkrečia varpas. Ligos sukėlėjai peržiemoja augalų liekanose arba dirvoje., taip pat plinta per užkrėstą sėklą. Pažeidžia tiek žieminius, tiek vasarinius javus.

Palankios sąlygos pašaknio ir šaknų puviniams plisti

Pašaknio ir šaknų puvinių sukėlėjų sankaupos ypač gausios, kai sėjomainoje auginama daug varpinių javų, varputėtose bei minimalaus žemės dirbimo dirvose, ar kur sėjama tiesiai į ražienas. Šie ligų sukėlėjai smarkiai išplinta šiltu ir drėgnu oru. Tiek B. sorokiniana, tiek Fusarium spp. plinta ir per sėklą.

Apsauga

Kadangi tiek B. sorokiniana, tiek Fusarium spp. infekcija plinta per augalų liekanas ir per dirvą, varpinių javų atsėliavimas arba sėja po varpinių javų atsėliavimas arba sėja po varpinių žolių ar į varputėtas dirvas skatina pašaknio puvinių išplitimą. Daugiau nei 90% gyvybingų B. sorokiniana konidijų randama viršutiniame 15 cm dirvožemio sluoksnyje, todėl gilus arimas gali sumažinti javų apsikrėtimo riziką. Žemės dirbimo be arimo technologijos skatina pašaknio puvinių sukėlėjų sankaupą viršutiniame dirvos sluoksnyje, taip pat ir pašaknio puvinių sukėlėjų sankaupą viršutiniame dirvos sluoksnyje, taip pat ir pašaknio ligų išplitimo riziką. Kadangi tiek B. sorokiniana, tiek Fusarium spp. plinta per užkrėstą sėklą, sėklą beicuojant efektyviais nuo šių patogenų beicais, sumažėja ligų žala javų daigų tarpsniu.

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.