Miežių geltonoji žemaūgė

Angl. Barley yellow dwarf virus
Lot. Barley yellow dwarf luteovirus

Miežių geltonosios žemaūgės požymiai

Miežių geltonosios žemaūgės pagrindiniai simptomai - lapų chlorozė ir žemaūgiškumas. Miežių lapuose išsivysto gelsvai auksinio atspalvio pageltimas. Simptomų intensyvumas priklauso nuo tarpsnio, kuriame augalas buvo užkrėstas. Užkrėsti daigai pagelstas per 10 dienų. Lapai gelsti pradeda nuo pakraščio ir palaipsniui geltimas plinta link lapų pagrindo. Pažeisti lapai būna statesni, stangresni. Pažeisti augalai silpnai vystosi ir auga. Pažeidžia miežius, avižas, kviečius, rugius, kukurūzus. Svarbūs viruso šeimininkai yra ganyklų ir pievų žolės.

Palankios sąlygos miežių geltonąjai žemaūgei plisti

Miežių geltonosios žemaūgės virusas gamtoje išsilaiko daugiametėse žolėse. Virusą platina daugiau nei 20 rūšių amarų. Iš gausiausių ir svarbiausių virusą platinančių rūšių paminėtini javiniai ir ieviniai amarai, kurie ypač dažni javų pasėliuose. Virusas nepersiduoda nei mechaniškai per augalų sultis, nei per sėklą.

Apsauga

Pagrindinės apsaugos nuo miežių geltonosios žemaūgės viruso priemonės yra atsparių arba tolerantiškų augalų veislių auginimas bei amarų naikinimas cheminėmis priemonėmis jų pasirodymo pasėlyje pradžioje.

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.