Kviečių kietosios kūlės

Angl. Common bunt, stinking smut
Lot. Tilletia tritici (Tilletia caries)

Kviečių kietųjų kūlių požymiai

Pažeidžia žieminių kviečių, žieminių kvietrugių varpas. Sergančios javų varpos pieninės brandos tarpsniu būna labiau pasišiaušusios, tamsiai žalios, truputį mažesnės, nei sveikų augalų. Vaškinės brandos tarpsniu ligotų augalų varpose vietoj grūdų susiformuoja kūlių maišeliai, pripildyti tamsios kūlėsporių masės, padengti suplonėjusia grūdo luobele. Pažeistos varpos lengvesnės nei sveikos, todėl subrendusios nenuvysta, nuimant derlių ligoti grūdai sutraiškomi ir sporos apkrečia visus grūdus. Kūlėsporėms būdingas nemalonus silkės kvapas. Kai kietosios kūlės išplitusios, toks kvapas yra jaučiamas dar nekultų kviečių lauke, taip pat ir nukulti grūdai, užteršti kūlėsporėmis, nemaloniai dvokia. Pagrindiniai T. tirtici infekcijos šaltiniai yra užsikrėtusi sėkla ir dirva. Kūlėmis grūdai užsikrečia kūlimo metu iš pažeistų varpų kūlėsporėms patekus ant sveikų grūdų paviršiaus. Kūlimo metu pavienės kūlėsporės ar kūlių maišeliai patenka į dirvą, kur pastarieji gali išbūti gyvybingi sausoje dirvoje mažiausiai dvejus metus. Dygstant grūdams, kūlėsporės taip pat sudygsta ir įsiskverbia į daigo koleoptilę. Daigas kūlių infekcijai yra jautrus iki tol, kol dar koleoptilė nėra atsivėrusi. Ligos sukėlėjo grybiena žiemoja kviečių daiguose ir po to auga kartu su augalu, kol pasiekia jo varpos užuomazgą. Toks augalas užaugina kūlėtą varpą.

Palankios sąlygos kviečių kietosioms kūlėms plisti

Kietųjų kūlių infekcijos šaltinis dažniausiai yra kūlėsporės sėklos paviršiuje, bet daigai gali apsikrėsti ir nuo kūlimo metu į dirvą patekusių kūlių maišelių. Daigams apsikrėsti kietosiomis kūlėmis ypač palanku, kai javų dygimo metu dirva yra apysausė, o dygimo tarpsnis užsitęsęs.

Apsauga

Auginant atsparių T. tritici veislių kviečius ir kvietrugius, pasėliai apsaugomi nuo kietųjų kūlių infekcijos. Tai ypač svarbu organinės žemdirbystės ūkiuose, kur cheminė apsauga negalima. Kadangi kietųjų kūlių užkratas gali būti ir dirvoje, žieminių kviečių ir kvietrugių atsėliavimas po kūlėtų priešsėlių gali būti T. tritici išplitimo priežastimi. Kūlėsporės ant sausos sėklos paviršiaus gali išlikti gyvybingos daugelį metų, todėl sėklos beicavimas cheminiais beicais (pakanka ir kontaktinio poveikio beicų) yra pagrindinė apsaugos priemonė nuo kietųjų kūlių infekcijos.

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.