Juodoji dėmėtligė, alternariozė

Angl. Stem rust

Lot. Alternaria brassicae, A. brassicicola

Juodosios dėmėtligės, alternariozės požymiai

Šia grybine liga užsikrečia visos antžeminės augalo dalys - lapai, stiebai, ankštaros ir sėklos. Pirmiausia juodoji dėmėtligė išplinta ant lapų - susidaro įvairaus dydžio ir spalvos dėmės, dažniausiai pilkos arba pilkos su tamsiu apvadu, arba juodos. Liga pradeda plisti ant senstančių, apatinio ardo lapų, vėliau kyla aukštyn ant vidurio ir viršutinio ardo lapų bei ankštarų. Esant palankioms sąlygoms, dėmės plečiasi, gali susilieti, pasidaryti netaisyklingos, kartais koncentriškai rievėtos. Dėmių vietoje audiniai džiūsta. Ant stiebų ir ankštarų dėmės būna juodos, iš pradžių mažos, drėgnu ir šiltu oru jų labai greit daugėja ir jos didėja. Ligotos ankštaros bręsta pirma laiko, susproginėja, jose užauga ligotos, nelabai daigios, smulkios sėklos.

Grybas plinta konidijomis, žiemoja augalų liekanose dirvoje, sėklų paviršiuje, ant įvairių piktžolių.

Palankios plisti sąlygos

A. brassicae konidijos geriau dygsta vėsiu oru, A. brassicicola - ne žemesnėje kaip +20°C temperatūroje. Abiejų grybų konidijoms sudygti būtinas didesnis nei 95% santykinis oro drėgnis, tokiu atveju jau po penkių dienų pasirodo dėmės ant augalo lapų, stiebų ar ankštarų. Tokiose dėmėse vėl susidaro grybo konidijos, kurias vėjas išnešioja ant kitų augalų. Dažni lietūs, vėjas ir didesnė nei +20°C temperatūra - palankios sąlygos ligai plisti. Juodoji dėmėtligė labiau plinta, kai rapsai vešlūs, tankūs, pagulę, pasėti šalia pernykščių rapsų plotų ar net atsėliuoti.

Apsauga

Profilaktinės apsaugos priemonės: atsparių ar tolerantiškų juodajai dėmėtligei rapsų veislių auginimas, augalų liekanų gilus užarimas, sėklos beicavimas fungicidiniais beicais.

Juodoji dėmėtligė rapsų pasėliuose iki žydėjimo tarpsnio plinta nežymiai, tad ir apsauga, naudojant fungicidus šiuo laikotarpiu, nėra svarbi. Svarbiausia apsaugoti nuo šios ligos rapsų ankštaras, tad fungicidai rekomenduojami rapsų pasėliuose naudoti ne anksčiau kaip žydėjimo pabaigoje.

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.