Javaklupė

Angl. Take-all
Lot. Gaeumannomyces graminis (Ophiobolus graminis)

Javaklupės požymiai

Pažeidžia žieminius rugius, žieminius kviečius, žieminius kvietrugius, žieminius miežius ir varpines žoles. Pažeistų augalų šaknys genda, augalai gelsta, išbąla, blogai krūmijasi. Liga labiau išplinta atsėliuotuose javuose arba sėtuose po varpinių žolių, varputėtose, blogai įdirbtose, suslėgtose, neturtingose humuso, rūgščiose ir drėgnose dirvose. Pažeistų augalų varpos dažnai būna tuščios arba išaugina smulkius grūdus, todėl brendimo metu nenulinksta, išlieka stačios, pabalusios, vėliau patamsėja, nes ant nebevegetuojančių augalų varpų įsikuria varpų juodligės sukėlėjai ir įvairūs saprotrofai. Tokie augalai labai lengvai išsirauna iš dirvos, jų šaknys būna papuvusios, o pašaknys - pajuodavęs. Šaknų paviršiuje susiformuoja juodi smulkūs skleročiai - grybo vaisiakūniai. Labai pažeistas stiebo pamatas suminkštėja, augalai išlinksta, suklumpa. Dažniausiai liga plinta židiniais, kopijuojančiais dirvos mikroreljefą, bet pažeidžia ir pavienius augalus. Ligos sukėlėjas peržiemoja augalų liekanose ir dirvoje. Labiau pažeidžia žieminius kviečius nei kitus žiemkenčius.

Palankios sąlygos javaklupei plisti

Javaklupės sukėlėjo sankaupos ypač gausios, kai sėjomainoje auginama daug javų bei varputėtose dirvose. Liga labiau išplinta skurdžiose organinių medžiagų dirvose, nes ten yra mažesnis kitų mikroorganizmų aktyvumas. Javaklupei plisti ypač palankios sąlygos, kai šlapias ruduo, švelni žiema bei drėgnas ir ilgas pavasaris.

Apsauga

Javų auginimas po ne varpinių pasėlių, humuso kiekio dirvoje gausinimas gali sumažinti javaklupės išplitimo riziką. Javaklupei jautresni žieminiai kviečiai, mažiau - kvietrugiai, rugiai, miežiai. Auginant atsparių javaklupei veislių javus, sumažėja ligos išplitimo rizika. Sėklą beicuojant efektyviais nuo javaklupės beicais, iš dalies apsaugomas dygstantis augalas nuo G. graminis dirvos infekcijos.

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.