Fomozė (stiebo sausasis puvinys)

Angl. Phoma stem cancker, blackleg

Lot. Phoma lingam, Leptosphaeria maculans

Fomozės požymiai

Pažeidžia rapsų daigus, suaugusių augalų lapus, stiebus, ypač apatinę jų dalį, rečiau - ankštaras. Ant pažeistų augalo dalių susidaro pilkos, įdubusios dėmės tamsiais pakraščiais, ant lapų dėmės gali būti koncentriškos. Žieminiuose rapsuose fomozės požymiai ant lapų pasirodo jau rudenį. Skiriamasis šios ligos požymis yra tas, kad dėmėse susidaro juodi, smulkūs taškeliai - grybo piknidžiai. Ant rapsų stiebų fomozės pažeistose vietose susidaro sausas puvinys, stiebo audiniai lupasi, nustoja, vystytis ir stiebai lūžta. Jeigu fomozė pasireiškia ankstyvais tarpsniais, ji gali padaryti daug žalos, nes pažeisti augalai šaknies kaklelio srityje, nutrūkus medžiagų apykaitai, bręsta pirma laiko. Lietuvoje pastaraisiais metais ši liga labai sparčiai pradėjo plisti. Fomozė žalingesnė žieminiams nei vasariniams rapsams.

Biologija

Fomoze rapsų augalai paprastai užsikrečia nuo ligotų augalų liekanų oru plintančiomis askosporomis, ir tai laikoma pagrindiniu šios ligos sukėlėjo infekcijos šaltiniu. Be to, infekcija gali kilti ir nuo užsikrėtusių sėklų, nuo ligotų rapsų augalų liekanų tiesioginio kontakto metu bei lietaus nuplautomis piknosporomis. Galimi infekcijos šaltiniai yra ir kiti bastutinių šeimos augalai, taip pat piktžolės. Nuo rudenį užsikrėtusių lapų grybas pareina į lapastiebius ir stiebus. Vėliau, dažniausiai tik rapsų brendimo tarpsniu, išsivysto stiebo apatinės dalies - šaknies kaklelio - sausasis puvinys arba vėžys. nuo pavasarį užsikrėtusių lapų vegetacijos metu ar jos pabaigoje susidaro fomozės dėmės ant stiebo įvairiame aukštyje. Šios fomozės dėmės susidaro žydėjimo metu ar po žydėjimo, augalai išlieka žali virš pažeistų vietų ir tokiu atveju žala nėra didelė.

Palankios sąlygos fomozei plisti

Liga plinta per visą rapsų vegetaciją. Sausas, šiltas oras stabdo fomozės plitimą. Palankiausia temperatūra yra +16-20°C ir didelė santykinė oro drėgmė.

Apsauga

Siekiant apsaugoti rapsų pasėlius nuo fomozės, pirmiausia reikia stengtis nesudaryti sąlygų šiai ligai plisti. Jautresni ligai yra kenkėjų (spragių, paslėptastraublių ir kt.) pažeisti augalai, todėl labai svarbu rapsus nuo kenkėjų apsaugoti insekticidais. Rapsų veislės skiriasi pagal jautrumą fomozei, todėl verta auginti atsparias ar tolerantiškas šiai ligai veisles. Per anksti pasėti žieminiai ir per vėlai vasariniai rapsai labiau nukenčia nuo fomozės, nei pasėti optimaliu laiku. Ši liga labiau plinta per tankiame, nei normalus tankumo pasėlyje. Kadangi pagrindinis ligos plitimo šaltinis yra augalų liekanos, tad palankios sąlygos fomozei plisti susidaro auginant rapsus greta pernykščių rapsų ar kitų bastutinių šeimos augalų plotų, kur ši liga buvo išplitusi, juo labiau - nesilaikant augalų kaitos.

Fungicidai efektyvūs nuo fomozės tik užsikrėtimo metu ir pasirodžius ligos požymiams ant lapų. Vėliau, grybui patekus ant iš lapų į stiebą (literatūros šaltinių duomenimis - po 2-3 savaičių), galimybės apsaugoti rapsus nuo fomozės naudojant fungicidus, žymiai sumažėja.

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.