Angl. Sclerotinia stem rot, white rot
Lot. Sclerotinia sclerotiorum
Baltasis (sklerotinis) puvinys
Rapsai sklerotiniu puviniu užsikrečia žydėjimo metu, o ligos požymiai išryškėja tik brendimo tarpsniu. Ant rapsų stiebų, šoninių šakų ar net ankštarų pasirodo baltos dėmės, kurios drėgnu oru pasidengia balta vatos pavidalo grybiena. Sausu oru grybiena pradingsta, stiebas pažeidimo vietose tampa baltas. Atsižvelgiant į tai, kada augalas užsikrėtė, dėmės dydis gali labai skirtis. Dėmės pakraščiai paprastai būna šviesesni, vidurys darosi pilkšvas. Stiebas pažeidimo vietose - tuščiaviduris, stiebo viduje susiformuoja įvairaus dydžio juodi skleročiai - grybo vaisiakūniai, kuriais grybas išgyvena nepalankiomis sąlygomis. Pažeisti augalai bręsta pirma laiko. Infekcijos šaltinis - grybo skleročiai dirvoje.
Palankios sąlygos baltajam puviniui plisti
Visų veislių rapsai yra jautrūs baltajam puviniui. Šiai ligai taip pat jautrūs daugelis kitų lauko augalų (pvz., pupos, žirniai, bulvės ir kt.) ir piktžolės. Būtina laikytis augalų kaitos - tarp jautrių baltajam puviniui augalų privalo būti bent 4 metų tarpas. Baltojo puvinio skleročiai išlieka gyvybingi dirvoje daug metų. Javai ir varpinės žolės neserga šia liga, todėl auginant šiuos augalus galima sumažinti skleročių gyvybingumą dirvoje. Skleročiams sudygti būtina drėgmė - tiek dirvos, tiek didelė santykinė oro drėgmė. Jei būna palankios sąlygos, skleročiai dygsta ir suformuoja apotecius, o iš jų askosporos pasklinda ore. Baltojo puvinio askosporos rapsams žydint patenka ant nukritusių žiedlapių rapsų lapų prisegimo vietose, kur joms sudygti sąlygos yra ypač palankios, ir užkrečia augalus.
Apsauga
Norint rapsus apsaugoti nuo baltojo puvinio, tame pačiame lauke juos sėti ne dažniau kaip kas 4 metai ir auginti juos kaitaliojant su varpiniais augalais. Be to, būtina naikinti piktžoles, kurios yra ligos infekcijos šaltinis. Fungicidai nuo baltojo puvinio efektyvūs tada, kai naudojami užsikrėtimo metu, t.y. žydint rapsams. BAYER nuo šios ligos rekomenduoja naudoti fungicidą PROPULSE.
Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.
