Avižų dulkančios kūlės

Angl. Loose smut of oat

Lot. Ustilago avenae f. sp. avenae

Avižų dulkančių kūlių požymiai

Pažeidžia avižų šluoteles, o požymiai išryškėja plaukėjant. Šluotelė šiuo tarpsniu būna užpildyta sporų masės. Nuo išplaukėjusių kūlėtų avižų šluotelių dalį sporų vėjas ir lietus išplatina ant aplinkinių augalų. Jos nusileidžia ant sveikų šluotelių varpažvynių arba patenka tarp varpažvynio ir besiformuojančio grūdo. Apsikrėtimas sporomis vyksta nuo žydėjimo iki derliaus nuėmimo. Kai kurios iš šių sporų sudygsta nedelsiant, ir grybiena įsiskverbia į lukštą ar net sėklos luobelę. Avižų dulkančiųjų kūlių sukėlėjas susiraizgiusios grybienos pavidalu peržiemoja sėklos lukšte ar luobelėje. Nesudygusios sporos išsilaiko sėklų paviršiuje ar po lukštu iki sėjos. Taigi avižų dulkančiosios kūlės su sėkla plinta grybiena ir sporomis. Avižų daigai dulkančiomis kūlėmis užsikrečia sėklos dygimo metu, kuomet grybo teliosporos, dygstančios sėklos luobelėje, lukšte, ant sėklos ar šalia sėklos dirvoje, sporadaigiais įsiskverbia į koleoptilę. Koleoptilė užkrečiama iki jai prasikalant į dirvos paviršių. Nuo sudygimo iki tol, kol pirmasis lapelis išauga didesnis kaip 1 cm, avižos yra pažeidžiamiausios dulkančiųjų kūlių sukėlėjo. Vėliau nebeužsikrečiama. Avižų dulkančiąsias, kaip ir kitas kūles sukeliantis grybas sistemiškai auga augalu ir įsiskverbia į besivystančius žiedynus, kurie, avižoms išplaukėjus, būna užpildyti sporų masės. Iki augalų plaukėjimo užkrėsti augalai iš pažiūros nesiskiria nuo sveikų.

Palankios sąlygos avižų dulkančioms kūlėms plisti

Į avižos daigą grybui prasiskverbti optimali dirvos temperatūra yra +15-20 °C. Avižų žydėjimo-brendimo metu vyrauja drėgni ir gana šilti orai (temperatūra +16-22 °C) yra palankūs grūdams palankūs užsikrėsti dulkančiųjų kūlių sporomis. Avižų veislių jautrumas dulkančios kūlėms gali labai skirtis.

Apsauga

Norint išvengti avižų dulkančiųjų kūlių plitimo, reikia sėti neužkrėstą, sertifikuotą sėklą. Atsparesnių veislių avižų auginimas yra labai svarbi apsaugos nuo avižų dulkančiųjų kūlių dalis. Sėklos beicavimas nuo avižų dulkančiųjų kūlių yra labai efektyvus, todėl avižų dulkančiosios kūlės beveik neplinta intensyvios žemdirbystės ūkiuose.

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.