Avižų dryžligė

Angl. Leaf blotch
Lot. Drechslera avenae, Pyrenophora avenae

Avižų dryžligės požymiai

Avižų dryžligė pažeidžia daigus, lapus, stiebus, varpažvynius ir grūdus. Dygimo metu ant sėklos esančios grybo sporos pradeda augti ir užkrečia naujai besiformuojantį avižų daigą. Jei yra nepalankios dygimui sąlygos, užkrėsti daigai gali žūti dar neišvydus dirvos paviršiaus. Ant pirmųjų lapelių matomos rudos dėmės, dryžiai. Ant lapų atsiranda pailgos, siauros, rausvai rudos, lapų gyslų apribotos dėmės. Jos nesusilieja. Drėgnu metu jų paviršius apsitraukia žalsvai rausvomis apnašomis. Pažeisti lapai greičiau nudžiūsta. Grūdų užsikrėtimui palankiausias pieninės brandos tarpsnis. Pažeistų grūdų pagrindas ties šluotelės stagarėliu patamsėja.

Avižų dryžligės grybiena išgyvena ant augalų liekanų, ražienos, bei po sėklos luobele. Sandėliavimo metu grybas sėkloje būna ramybės būklės ir gali išlikti gyvybingas iki 7-10 metų.

Palankios sąlygos avižų dryžligei plisti

Lietingi ir šilti orai gali labai paskatinti ligos plitimą. Avižų dryžligė intensyviai vystosi esant +18-24 °C ir didesniam nei 96% oro drėgnumui. Sėjant užkrėstą sėklą, auginant jautrių veislių avižas, ligos išplitimo rizika labai padidėja.

Apsauga

Kadangi pagrindinis avižų dryžligės infekcijos šaltinis yra ligota sėkla, efektyviausias būdas kaip kovoti su ligos sukėlėjais yra beicavimas. Sėjant nebeicuotą sėklą, ji neturėtų būti užkrėsta avižų dryžlige. Taip pat yra veislių atpstarių šiai ligai. Sėjomainos laikymasis mažina ligos plitimo riziką.

Šaltinis: Brazauskienė I. ir Semaškienė R. „Lauko augalų ligos ir kenkėjai“. Lietuvos žemdirbystės institutas, 2006.